Kuro apskaita: kodėl VMI domina ne norma, o tikrasis sunaudojimas

Dyzelino kolonėlė sunkvežimiams naktį po šaltomis stogelio šviesomis

Kuras daugumoje transporto įmonių — didžiausia išlaidų eilutė po atlyginimų. Todėl kuro apskaita domina visus: savininką, buhalterį ir mokesčių inspekciją. O vairuotojui dažnai atrodo, kad tai ne jo reikalas. Iš tiesų būtent vairuotojas pateikia skaičius, iš kurių ta apskaita sudaryta.

Šis straipsnis nėra mokesčių konsultacija. Konkrečiai jūsų įmonei atsakys buhalteris.

Norma ir tikrovė

Daugelis įmonių naudoja kuro normas — kiek litrų turėtų sunaudoti automobilis šimtui kilometrų. Tačiau kuro apskaitos VMI požiūriu svarbu ne pati norma, o tai, ar ji atitinka tikrovę. Įmonė turėtų nustatyti tokias normas, kurios atitiktų faktinį degalų sunaudojimą. Formalios normos, nesusijusios su realybe, mokesčių tikslais gali būti nepripažintos.

Kitaip tariant: norma turi remtis tikrais duomenimis. O tikri duomenys — tai kilometrai ir litrai, kuriuos užrašo vairuotojas.

Kelionės lapo vaidmuo

Kelionės lapas Lietuvoje nėra privalomas, bet labai naudingas: juo įmonė pagrindžia kuro nurašymą ir sąnaudas. Jame matyti, kiek nuvažiuota, kada ir kur pilta kuro ir kiek. Jei kelionės lapas pildomas vakare iš atminties, visa kuro apskaita remiasi spėjimais.

Kodėl vienas įpylimas nieko nesako

Dažniausia klaida — skaičiuoti sunaudojimą nuo vieno įpylimo iki kito. Tai veikia tik tada, jei kaskart pilamas pilnas bakas. Užtenka, kad vieną dieną įsipylei pusę bako, nes kolonėlė buvo lėta ar kitoje degalinėje kuras pigesnis, ir tos savaitės sunaudojimas iššoka aukštyn arba žemyn.

Sąžiningas būdas — sudėti visus visos kelionės įpylimus ir padalyti iš tos kelionės kilometrų, o dar geriau — žiūrėti kelių kelionių vidurkį. Tada nepilnas įpylimas išsilygina savaime.

Pavyzdys

Per savaitės kelionę vilkikas nuvažiavo 2 400 km. Kelionės metu buvo keturi įpylimai: 210, 180, 160 ir 150 litrų — iš viso 700 litrų. Sunaudojimas: 700 ÷ 2 400 × 100 = 29,2 l/100 km.

Jei būtų skaičiuojama tik nuo trečio iki ketvirto įpylimo, o trečią kartą bakas nebuvo pripiltas iki galo, tos atkarpos rezultatas galėtų būti 24 ar 35 litrai — ir niekas nežinotų, kuris skaičius teisingas. Visos kelionės suma tokių šuolių neturi.

Ką gali padaryti vairuotojas

  1. Odometro rodmenys vietoje, ne iš atminties — išvykstant, kiekviename sustojime, grįžus.
  2. Kiekvienas įpylimas užrašomas prie kolonėlės — litrai, suma ir valiuta. Čekis — visada į tą patį voką.
  3. Pastaba, kai kas nors neįprasta — apvažiavimas dėl kelio darbų, sunkesnis nei įprasta krovinys, dvi valandos laukimo pasienyje su veikiančiu varikliu. Vienas sakinys šiandien išgelbsti nuo ginčo po mėnesio.

Autoparko valdymas be spėjimų

Gerame autoparko valdyme kuro skaičiai nėra kontrolės įrankis prieš vairuotoją. Jei sunaudojimas skaičiuojamas iš visų kelionės įpylimų ir lyginamas su tos pačios kategorijos automobiliais bei su paties automobilio vidurkiu, jis sako tiesą. Staigiai išaugęs vieno automobilio sunaudojimas beveik niekada nėra vairuotojo kaltė — dažniau tai purkštukas, nuotėkis ar nuleistos padangos.

O kai tame pačiame automobilyje keičiasi keli vairuotojai, matyti, kas su juo pasiekė geriausią sunaudojimą. Metų metus atsakingai vairuojantis žmogus pagaliau tampa matomas.

Ką laimi vairuotojas

  • Mažiau skambučių. Jei skaičiai yra, niekas apie juos neklausia.
  • Argumentai. Jei kas sako, kad sunaudoji daug, turi savo kelionių istoriją.
  • Teisingumas. Sunaudojimas, apskaičiuotas iš visų kelionių ir palygintas su tokiais pačiais automobiliais, sako tiesą apie tavo vairavimą.

Atsisiųsk RUNAGA Lite

RUNAGA Lite nėra buhalterinės apskaitos programa ir neteikia duomenų VMI. Tai tavo kelionės lapas telefone: odometro rodmenys, pakrovimai, iškrovimai ir kiekvienas kuro įpylimas su litrais, suma ir valiuta, o laikas išsaugomas automatiškai. Veikia be ryšio, o baigus kelionę ataskaita PDF formatu el. paštu nukeliauja vadovui — su tiksliais duomenimis kuro apskaitai. Buvimo vietos nesekia. Įmonėms skirta RUNAGA sunaudojimą skaičiuoja pati — daugiau runaga.com.